Senjorai ir jų atmintis

Taip jau esame sudėti, kad vyresniame amžiuje mūsų nervų sistema ir smegenys kasdien praranda po 30.000-50.000 nervinių ląstelių – neuronų. Tai atrodo baisūs skaičiai, tačiau tas praradimas yra tolygus kokiam išslinkusiam plaukui, nes neuronų yra be galo daug. Svarbiausia, kad likusieji būtų sveiki.

Atmintis dažniausiai pablogėja pervargus, trūkstant miego. Vyresniame amžiuje, užuot ištisai sėdėjus  prie televizoriaus, siūloma verčiau pasivaikščioti, pabendrauti su draugais. „Smiltelės“ globos namuose, kuriuos supa gražiai sutvarkyta aplinka, tam yra idealios sąlygos. Alkoholis ir įvairūs skydliaukės sutrikimai taip pat trukdo mums įsiminti naujus dalykus. Labai žalingai vyresniame amžiuje atmintį veikia aukštas kraujospūdis, kurį, žinoma, gydome vaistais. Tačiau ne vien vaistai  padeda įveikti kraujospūdį – svarbu ir sureguliuota mityba, ir tinkamas dienos režimas. Visa tai yra senelių globos namuose, kur darbuotojai rūpinasi kiekvienu globotiniu.

Senjorų atmintis labai priklauso nuo visavertės mitybos, kuri užtikrinama senelių globos namuose. Smegenims yra ypač svarbios nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra žuvų taukuose ir kai kuriuose augaliniuose aliejuose, tačiau šių rūgščių nėra gyvulinėje mėsoje bei margarine. Neuronams taip pat labai svarbūs yra ir angliavandeniai – tai tikras neuronų kuras. Sudėtinių angliavandenių galima gauti iš kruopų ir daržovių, jų nėra tik burokuose ir morkose. Šie angliavandeniai daug naudingesni už paprastuosius angliavandenius – cukrų ir saldumynus – kurie suteikia energijos tik trumpam laikui. Tie paprasti angliavandeniai gali labai klastingai pakenkti ne tik senjorams, bet ir jaunesnio amžiaus žmonėms – jiems suvirškinti organizmas naudoja B vitaminų atsargas, kurios yra būtinos smegenims. B vitaminų yra rupioje duonoje, kruopose. Šie vitaminai yra be galo svarbūs senjorams – manoma, kad jie apsaugo nuo Alzheimerio ligos. Mineralinės medžiagos – magnis, geležis, kalis, kalcis – taip pat labai svarbios atminčiai. Todėl senjorams reikėtų valgyti abrikosų, razinų.

Geriausias vaistas atminčiai yra jos lavinimas. Atmintį lavinti galima su bendraamžiais žaidžiant įvairius stalo žaidimus –  „Smiltelės“ senelių namuose tam yra graži svetainė. Taip pat galima mokytis užsienio kalbų, prisiminti jaunystės eilėraščius, dainas. Gera senjoro atmintis tiesiogiai veikia jo pasitenkinimą gyvenimu, ir tuo pačiu – gerą savijautą, o tai yra labai svarbu, nes mūsų visuomenė, yra, deja, senėjanti. Mokslininkai teigia, kad 2050 metais Lietuvoje bus 26 proc. žmonių, vyresnių negu 65 metų. Todėl labai svarbu, kad senjorai gerai jaustųsi, o tai priklauso ir nuo geros jų atminties. Štai keletas būdų, kaip galima išsaugoti gerą atmintį: 1. mokytis. Kaip teigia ekspertai, žmogui įgijus įprotį kasdien išmokti ką nors naujo, galima išlaikyti gerą atmintį. 2. naudotis visais pojūčiais – pavyzdžiui, einant pasivaikščioti senelių namuose, liesti, uostyti gėlių žiedus. 3. tiesiog tikėti savimi. 4. optimizuoti smegenų veiklą – naudotis kalendoriais, užrašais, reikalingiausius daiktus laikyti pastovioje vietoje. 5. kartoti tai, ką norite įsiminti. 6. kartoti tinkamu laiku – sakysim, kas valandą. 7. susikurti sąrašėlį iš įvairių santrumpų ( tai vadinama mnemonika). Yra daug dar įvairių kitų atminties gerinimo būdų, tačiau labai svarbi ir senjorą supanti aplinka, kuri „Smiltelės“ globos namuose yra labai puiki.

Charakterio pokyčiai senyvame amžiuje

Senyvą amžių lydi daugybė stipriai įsigalėjusių stereotipų. Žodis „senas“ dažnai asocijuojasi su žodžiais „piktas“, „nelaimingas“, „vienišas“, „niurgzlus“, „įkyrus“, „niekuo nesidomintis“ ir t.t. Tačiau psichologai teigia, kad nors būdas senatvėje kinta, laimingi galime būti ir savo gyvenimo rudenį, juk ne veltui sakoma – auksinis ruduo. Lengviau senatvę priima tie žmonės, kurie gyvena harmonijoje su savimi ir aplinka. Sunkiau yra tiems, kurie yra nusivylę gyvenimu ir savo svajones vis atidėliojo ateičiai.

Nelengva yra vienišiems žmonėms – čia tikrai senelių globos namai yra geriausia išeitis. Įdomiausia, kad vyrai ir moterys skirtingai priima senėjimą. Ypač sunku toms ponioms, kurios yra pasidavusios  jaunystės garbinimo kultui, lengviau yra toms moterims, kurios natūraliai priima savo kūno pokyčius. Be to prasmingas akių švytėjimas taip pat daug ką reiškia. Kartą keliaudama Ukrainoje mačiau labai seną, tačiau labai gražią moterį – kaip švytėjo jos prasmingas žvilgsnis, kaip oriai ji laikėsi. Vyrus ne taip akivaizdžiai veikia kūno pokyčiai, tačiau jie išgyvena tikrą krizę, kai pajunta, kad jų jėgos silpnesnės, ir kad jau pavyzdžiui, nebegali pusdienį skaldyti  malkų. Deja, mūsų visuomenė nėra gailestinga seniems žmonėms. Sakysim senolis silpniau girdi. Argi sunku jam ką nors pasakyti garsiau? Senas, prasčiau girdintis žmogus jaučia, kad ne viską suvokia, ir ima todėl pykti. Kaip gi  jam nepykti, kai atrodo, kad visi tik ir kuždasi tarpusavyje. Seni žmonės nelinkę eiti ten, kur nėra jų bendraamžių. O senelių globos namuose yra atsižvelgiama į jų poreikius, charakterio savybes, čia juos supa bendraamžiai, čia senas žmogus jaučiasi saugesnis, nes saugumo pojūtis senatvėje yra labai svarbus.

Kodėl sakoma, kad senatvėje ypač išryškėja charakterio bruožai, net ir tie, kurie yra neigiami? Sakysim, jei  žmogus buvo linkęs viską kaupti, tai senatvėje jis gali tapti tikru šykštuoliu, ar namuose sukaupti ištisą sąvartyną – taip yra todėl, kad tam žmogui trūksta meilės, dėmesio, jis nesijaučia visiškai saugus. Taip pat senstant labai padeda  tikėjimas, dažnai senyvi žmonės suranda bendraminčių bažnyčios veikloje, o tiems, kurie gyvena senelių namuose, taip pat teikiamos visos religinės paslaugos. Neabejotina,  kad ir senstant galima jaustis laimingam – nebėra jau tiek pareigų ir galima atsiduoti mėgstamam užsiėmimui. Man labai patiko viena mintis, kad gal pasaulis sukasi ne dėl to, jog yra daug dirbančių, bet kad yra už jį besimeldžiančių? Tačiau senatvėje reikia gyventi pagal tokį principą – ką treniruoji, tas ir išlieka stiprus. Mačiau vieną  85 metų moterį, kuri buvo žvali ir gebėjo atlikti jogos pratimus. Manau, kad senatvėje reikia treniruoti ne tik kūną ar atmintį, bet ir pozityvų požiūrį į gyvenimą.

Kartais seni žmonės ima reikalauti pernelyg daug dėmesio, skundžiasi dėl  menkniekių, dejuoja. Gal būt jiems gyvenime trūko to dėmesio ir dabar jie nori tarsi kompensacijos. Kiekvieno žmogaus senėjimas yra labai asmeniškas dalykas, tačiau tas, kuris yra aktyvus, domisi naujovėmis, gyvenimu, ilgiau išlaikys gerą atmintį ir gebės savo išmintį perduoti kitiems. Be to, senam žmogui svarbiausia saugi, draugiška aplinka ir jam tikrai yra daug geriau gyventi ne vienam, o bendraamžių būryje, senelių globos namuose, kur ji sups draugiška atmosfera ir bus tinkamų jo amžiui užsiėmimų, bei bus atsižvelgiama į jo charakterio ypatumus.